Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas (1)“
Spalio 24–29 dienomis Juozo Miltinio dramos teatre vyks pirmasis šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas (1)“. Festivalyje bus pristatyti šeši spektakliai pagal lietuvių ir užsienio dramaturgiją, skirti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams bei paaugliams.
Naujas aplankas – ikona, atpažįstama visiems, kurie naudojasi kompiuteriu, tarp kurių yra ir dažnas šių dienų dramaturgas. Juodraščiai, begalę kartų redaguoti pjesės variantai ir galiausiai baigtas kūrinys – visi jie gyvena šios skaitmeninės ikonos prieglobstyje. Tai naujos, šiuolaikinės dramaturgijos namai.
Sofoklis, Moljeras, H. Ibsenas, F. G. Lorca ir kiti genialiausi pasaulio dramaturgai, kurie šiandien yra laikomi klasikais, kažkada buvo būtent šiuolaikinės dramaturgijos atstovai. Deja, bet ne visiems teko pamatyti, kaip jų kūrybai buvo suteikta teatro scena. Dalis jų paliko mūsų pasaulį nė nenutuokdami, kokią reikšmingą įtaką savo kūryba padarys dramaturgijos ir teatro raidai.
Mūsų dienomis gyvena ir pjeses kuria dramaturgai, kurie mūsų vaikų ir anūkų bus vadinami klasikais. Juozo Miltinio dramos teatras tiki, kad šių dramaturgų kūryba ne ateityje, bet jau šiandien turėtų būtų pristatyta teatro scenoje – juk būtent jų gvildenamos temos apibrėžia mūsų laiką, tyrinėja mūsų epochą ir gyvenimus.
Juozo Miltinio teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus teigia: „Matydami, kaip pastaraisiais dešimtmečiais menko pjesės reikšmė postmodernaus teatro menininkų kūryboje, kaip slopo teatrologų dėmesys sceniniam tekstui, kaip buvo išnykę geriausių dramaturgų apdovanojimai teatro šventėse, norime šiuo festivaliu teatro kūrėjams ir žiūrovams priminti, kad šiandien vis dar kuriamos itin įdomios, kokybiškos, paveikios, naujas teatrines formas atveriančios ir mūsų laiką nuodugniai tyrinėjančios pjesės“.
Festivalio partneriai: LRT PLIUS, Panevėžio plėtros agentūra, radijo stotis „Pulsas“, AINA, kepyklėlė „Bakin‘ your daily bakery“, GNTV, Biržų krašto laikraštis „Šiaurės Rytai“, „Supergarden“, kavinė „Caffeine“, „Kalnapilis nealkoholinis“.
Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse 2021 metais laimėtoju išrinktas eskizas pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus „Miškelį“ tapo Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu, subūrusiu keliasdešimt jaunosios kartos aktorių. Valentino Masalskio režisuojamoje dramoje pasakojama apie 1941-ųjų birželio 24-osios žudynes Rainiuose ir vienos šeimos gyvenimą po jų.
Kuriant spektaklį atsiremta į tikrus įvykius, realių žmonių biografijas, tardymo bylas, istorikų tyrimus, tačiau „Miškelio“ kūrėjai šį darbą vadina ne dokumentiniu, o atminties ir vaizduotės spektakliu. Pasak V. Masalskio, tai tarsi giesmė apie atmintį, prisimenant Rainių aukas ir mėginant atsargiai prisiliesti prie XX amžiaus tragedijų temos.
„Nors pjesėje gausu faktų ir įvykių, peripetijų ir emocijų, paties veiksmo joje beveik nėra. Šios istorijos pasakotojas nuo pirmų sakinių mus tarsi surakina ir įpareigoja jo klausytis, tačiau netrukus suprantame, kad tai – ne tik jo istorija. Tai istorija iš mūsų visų atminties – iš senelių, iš tėvų atminties. Istorija, kuri nesibaigė ir mumyse vis dar tęsiasi. „Miškelyje“ mes girdime daugybę balsų, tarp jų klaidžiojame, kol pagaliau išgristame tą vieną, apie kurį gieda visi aplinkui – apie nužudytą ir palaidotą žmogų, sugrįžusį namo“, – pasakoja spektaklio režisierius.
Pirmosios sovietų okupacijos paskutinę savaitę – 1941 metų birželio 22–28 dienomis – Lietuvoje nužudyta daugiau kaip 1000 kalinių ir civilių gyventojų. Artinantis Vokietijos kariuomenei, į Rusijos kalėjimus ir lagerius spėta išvežti apie 3400 kalinių, nors iš viso Lietuvos kalėjimuose tuo metu kalėjo 6000 žmonių. Traukdamiesi iš Lietuvos, Raudonosios armijos kariai kartu su vietiniais kolaborantais rengė masines žudynes Kauno, Panevėžio, Pravieniškių kalėjimuose, taip pat Juodupėje, Zarasuose, kitose vietovėse.
Žiaurumu išsiskyrė Telšių kalėjimo politinių kalinių žudynės. Birželio 24-osios naktį 76 politiniai kaliniai atvežti į netoli esantį Rainių miškelį, kuriame buvo nužudyti ir paskubomis užkasti. Birželio 28-ąją, Telšiuose jau šeimininkaujant vokiečiams, atkasus ir apžiūrėjus aukas, paaiškėjo, kad visi kaliniai buvo žiauriai kankinami. Dėl daugybinių sužalojimų 46 kūnai liko neatpažinti. Beveik visi Rainių kankiniai palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse, kitus išsivežė artimieji.
Dramaturgas M. Nastaravičius pjesę „Miškelis“ pradėjo rašyti atradęs to meto prisiminimų apie kelis kalinius, po Rainių įvykių netikėtai sugrįžusius namo. Dėl daugybinių sužalojimų nesugebėję atpažinti iš veidų, artimieji aukas bandė atskirti iš kitų požymių – apgamų, randų, kiti – iš drabužių likučių. Tariamai atpažinę ir davę sutikimą palaidoti kūną bendrame kape, po kurio laiko artimieji išvydo gyvą žmogų prie savo namų durų.
„Tokie atvejai buvo aiškinami paprastai: Telšių kalėjimo politinius kalinius nužudžius, o kalėjimą palikus be priežiūros, tuo pat metu kalėję kriminaliniai kaliniai (jų buvo 86) iš kalėjimo nekliudomai išėjo. Vieni bėgo ir slapstėsi, kiti sugrįžo namo. Pirmosiomis dienomis dar nežinota, kad mirties bausmė paskirta tik politiniams kaliniams – jų sąrašas su pavardėmis rastas vėliau. Skaitydamas prisiminimus ir bandydamas atsekti tuos kelis žmones, Rainių miškelyje nebuvusius, bet artimųjų klaidingai atpažintus, suradau dar vieną liudijimą vyro, kuris tvirtino iš miškelio sugebėjęs pabėgti“, – pasakoja M. Nastaravičius.
1941 metų birželio 28-ąją Rainių miškelyje atkasti 73 kūnai. Trijų bėgti mėginusių kalinių palaikai rasti ties Džiuginėnų kaimu, netoli Telšių. Po kurio laiko atskleista, kad du nužudytieji buvo ne kaliniai, o raudonarmiečiai. Svarstyta, kad jie galbūt atsisakė dalyvauti žudynėse, arba buvo nušauti už tai, kad nesužiūrėjo visų kalinių. Du kaliniai iš tiesų ištrūko iš Rainių miškelio. Vienas buvo surastas ir nušautas, kitam pabėgti pavyko. Sovietmečiu bijojęs pasekmių, apie Rainių įvykius ir išsigelbėjimą jis niekam neprasitarė. Tačiau 1988-aisiais, išgirdęs apie specialiąją komisiją Rainių žudynėms tirti, laiške Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai jis papasakojo tos nakties aplinkybes.
Premjera: 2022 m. kovo 11 d.
Dramaturgas: Mindaugas Nastaravičius
Režisierius: Valentinas Masalskis
Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė
Scenografė: Paulė Bocullaitė
Šviesų dailininkas: Justas Bø
Vaidina:
Klaipėdos jaunimo teatras: Laima Akstinaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Gytis Šimelionis, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė
Taško teatras: Karolina Kuzborska, Aistė Alksnytė, Jūratė Martinaitytė, Livija Krivickaitė, Solveiga Reklaitytė, Donatas Mickūnas, Kristupas Biržietis, Gediminas PovilavičiusÆmotion teatro grupė: Gabrielė Andruškevič, Aurimas Bareikis, Gabija Bargailaitė, Angelina Daukaitė
Ramunė Degutytė, Ilona Doveiko, Elzbieta Girkantaitė, Augustas Gudelis, Kornelija Kiniulytė, Adolfina Kunčiūtė, Laurynas Luotė, Ieva Mačiūnaitė, Vilija Matačiūnaitė, Faustas Mažrimas, Viktorija Miliauskaitė, Kamilė Pilibaitytė, Irmantas Pilis, Miglė Pranevičiūtė, Gintautė Rusteikaitė, Jogaila Šimkus, Osvaldas Tokarevas, Viktorija Valskytė, Enrika Zachaževskytė
„Mongolija“ – tai spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje.
Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į „aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. Tiek D. Gumauskas, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą, ar kitoniškumas gali jai trukdyti?
Visuomenė paprastai nemato tokių žmonių – tai vienas pagrindinių dirgiklių, paskatinusių kelti klausimą „kodėl?“. Kodėl žmonės su Dauno sindromu gyvena atskiruose „getuose“ arba uždaryti butuose nuo vaikystės iki pat senatvės? Kodėl gatvėje sutikę Dauno ar kitą sindromą turintį žmogų dažniausiai sutrinkame, o vaikams liepiame nežiūrėti į juos, nes negalime atsakyti į jų klausimą, kodėl tas žmogus „kažkoks kitoks“?
Pasak menininkų, valstybinė integracija vis dar yra formali. Tikroji integracija prasideda nuo mūsų – sveikųjų gebėjimo bendrauti ir priimti neįgaliuosius kaip įprastą visuomenės dalį. „Valstybinė neįgaliųjų integracijos strategija numato neįgaliųjų integravimą į visuomenę. Mes manome, kad dažnu atveju tai turėtų būti priešingas procesas, kai sveikieji yra mokomi nebijoti bendrauti, būti empatiškais ir supratingais. Teatras veikia kaip saugi forma, kur neišeinant iš savo socialinio burbulo, sujungiami neįgaliųjų ir spektaklio žiūrovų pasauliai“, – pasakoja spektaklio „Mongolija“ kūrybinė komanda.
Kūrybinė komanda:
prof. dr. Algirdas Utkus
Anita Gumauskaitė
Vytautas Alešiūnas
Eitvydas Doškus
Gabrielė Ivanauskaitė
Stefanija Jokštytė
Vytautas Leistrumas
Bartė Liagaitė
Virginija Mačionytė
Edita Martinavičiūtė
Renata Mikailionytė
Visvaldas Morkevičius
Vytautas Narbutas
Mindaugas Repšys
Dovilė Šarutytė
Marek Voida
Vaidina:
Darius Gumauskas
Andrius Alešiūnas
Prodiuseris – Všį Darbininkai
Koprodiuseris – OKT/Vilniaus miesto
Spektaklio sukūrimą dalinai finansavo: Lietuvos Kultūros Taryba
Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė
Teatre retai statoma lietuvių literatūros klasiko Ričardo Gavelio kūryba atgimsta Jaunimo teatro scenoje. Jaunosios kartos režisierė Eglė Švedkauskaitė pristato rašytoją išgarsinusio romano „Jauno žmogaus memuarai“ teatrinę versiją, tapusią vienu lankomiausių Jaunimo teatro pastarųjų sezonų pastatymu, pelniusiu „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimus bene svarbiausiose nominacijose: geriausia metų režisiere pripažinta Eglė Švedkauskaitė, o už geriausią metų dramaturgiją įvertintas spektaklio dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.
Iš keturiolikos laiškų sudaryti „Jauno žmogaus memuarai“ pirmą kartą publikuoti 1989-aisiais, tuometiniame žurnale „Pergalė“. Kritikai tuomet jį įvardijo kaip netikėtą, provokuojantį, erotišką ir labai arti tikrojo Lietuvos gyvenimo esantį pasakojimą – brežnevizmas, stagnacijos metai, kylanti Sąjūdžio aušra, o kartu ir chaosas galvose, puiki terpė veistis išminčiams, ekstrasensams, gyvenimo gelbėtojams. Leonas Ciparis bandė čia atrasti savo vietą – stengėsi suprasti, kokiu būdu veikia vis didėjantis pasaulis, stengėsi pritapti, prisitaikyti, bet tuo pat metu mokėsi ir priešintis. Čia ir yra esminė kūrinio drama, išliekanti ir spektaklyje, – teigia M. Nastaravičius.
Pasak režisierės E. Švedkauskaitės, „Jauno žmogaus memuarai“ – tai spektaklis apie atmintį. Apie trumpą, lūkesčiuose ir vizijose paskendusį, tragiškai pasibaigusį jauno žmogaus gyvenimą. Tai kelionė iš anapus į šiapus – iš savo atminties į gyvųjų atmintį. Leonas Ciparis yra žmogus, kuriam būtina bendruomenė, bendras tikėjimas, vieningi siekiai. Jis visada norėjo apie tai kalbėti, ginčytis, tačiau prabilo tik po mirties. Jo klausytoju tapo draugas ir mokytojas Tomas Kelertas – žmogus, kuriam bendruomenės nereikėjo. Žmogus, kuriam pakako ir savęs paties. Spektaklyje virš judviejų kybo ne tik niūrus sąstingio laikotarpis, sovietinės valdžios smogas, bet ir mistiškos autoritetų figūros, galinčios naikinti likimus vienu piršto mostu. Šio spektaklio kūrėjams yra įdomu, kaip praeities tikrovės memuarai veikia šiandien, ir kokius jos pėdsakus atpažįstame mūsų laike, mūsų tapatybėje, – sako E. Švedkauskaitė.
Premjera: 2022 m. gegužės 14 d.
Pagal Ričardo Gavelio romaną.
Režisierė: Eglė Švedkauskaitė
Scenografai: Jurgis Paškevičius, Monika Janulevičiūtė
Kostiumų dailininkė: Karolina Janulevičiūtė
Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė
Šviesų dailininkas: Julius Kuršys
Dramaturgas: Mindaugas Nastaravičius
Režisieriaus asistentas: Matas Makauskas
Vaidina: Vainius Sodeika, Sergejus Ivanovas, Vytautas Anužis, Viktorija Kuodytė, Jonė Šadeikė / Justina Mykolaitytė, Aleksas Kazanavičius, Matas Dirginčius, Giedrė Giedraitytė, Dovilė Šilkaitytė, Lukas Petrauskas
Aktoriai yra spektaklio muzikos bendrakūrėjai ir gyvai ją atlieka.
Po pertraukos teatro KITAS KAMPAS kultinis ir žiūrovų itin pamiltas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ sugrįžta į Panevėžį!
„Nuostabūs dalykai“ – tai istorija apie paprastą jauną vyrą, gyvenime patyrusį didžiulių išbandymų, bet radusį būdą nepalūžti. Tas stebuklingas būdas – tai nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi, sąrašas. Ne, tai nėra kokie nors didingi ir sunkiai pasiekiami dalykai. Tai… ledai ant pagaliuko, tai senų knygų kvapas, tai šokti rateliu aplink kuprines mokyklos diskotekoj, tai važiuoti dviračiu nuo Raganų kalno, tai…
„Nuostabūs dalykai“ – tai spektaklis, kuris prajuokins iki ašarų ir ne sykį privers nuryti gumulą gerklėje. Tai spektaklis apie tave, net jei 1990-аisiais negyvenai Klaipėdoje ir nežinai, kas yra „palivalkė“. Net jei niekada nei tu pats, nei tavo artimieji nesirgo depresija. Nes tai spektaklis apie pačius svarbiausius gyvenime dalykus.
Spektaklis pastatytas pagal Duncano Macmillano pjesę
Režisierius – Kirilas Glušajevas
Vaidina, improvizuoja – Martynas Nedzinskas
Dailininkas – Antanas Dubra
Apšvietimas - Vaclovas Grinius
Garsas - Kristina Juškevičiūtė/Giedrius Ūsas
Kompozitorius – Dmitrijus Golovanovas
Režisieriaus asistentė – Airina Kazlauskaitė
Spektaklyje gyvai groja Kazimieras Krulikovskis/Giedrius Nakas/Nikita Kiriuchinas
Amžiaus cenzas: N-14
Aleksandr Špilevoj JONA dviejų dalių komedija
Naujausia A. Špilevojaus pjesė „Jona“ sudaryta iš penkių atskirų istorijų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusijusios tarpusavyje. Tačiau dėmesingesni žiūrovai greit pastebės, kad visas šias istorijas jungia viena bendra detalė – visų jų veikėjai atsiduria netikėtose situacijose įstrigdami su žmonėmis, su kuriais būti kartu jiems nėra nei patogu, nei malonu. Prostitutė įstringa kambaryje su savo klientu ir… savo sužadėtiniu, režisierius lieka užrakintas teatre kartu su savo nemėgstama teatro kritike ir jo paties pakęsti negalinčiu scenos darbininku…
Ne mažiau intriguojančios yra ir kitos istorijos bei jų veikėjai, kurie yra strigę ne tik fiziškai, bet ir mentališkai atsidūrę savo vidiniuose spąstuose. Vieniems tokiais spąstais tampa vaikystėje patirtos psichologinės traumos, kitiems – jų seni klaidingi įsitikinimai, dar kitiems – priklausomybės, karštligiški troškimai, nenugalimas kaltės jausmas. Taip visi spektaklio veikėjai atsidūrę komiškose aplinkybėse sprendžia savo labai nejuokingas gyvenimo problemas. Visai kaip pranašas Jona, kurio istoriją aprašo Šventasis Raštas. Jona, bėgdamas nuo Dievo ir nuo savo likimo, buvo prarytas banginio, kurio viduje praleido tris begalines dienas. Išsprendęs jį pančiojusius klausimus, pranašas stebuklingai buvo išlaisvintas iš jo laukusios mirties banginio skrandyje. O ar pavyks išsilaisvinti spektaklio veikėjams? Ko gero jie ir jų gyvenimai žiūrovams pasirodys daug komiškesni ir smagesni nei Biblijoje aprašyta pranašo Jonos istorija. Tačiau nėra jokių abejonių, kad ryškūs spektaklio herojai, strigę savo problemų velnio rate, ilgam išliks žiūrovų atmintyje. Ir kas žino, galbūt nusileidus scenos uždangai ir nurimus publikos juokui, bent vienas namo grįžęs žiūrovas ims ir pamėgins ištrūkti iš nesustabdomai besisukančio savo nesibaigiančių veiklų, įsipareigojimų, baimių ir silpnybių rato?
Premjera – 2023 m. balandžio 29 d.
Dramaturgas ir režisierius – Aleksandr Špilevoj
Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Ugnė Tamuliūnaitė
Šviesų dailininkas – Paulius Jakubėnas
Kompozitorius – Mantvydas Leonas Pranulis
Režisieriaus asistentė – Sandra Juzėnienė
Scenografijos ir kostiumų dailininkės asistentė – Karolina Klimavičiūtė
Vaidina: Mindaugas Ancevičius, Giedrius Arlauskas, Ieva Brikė, Marius Cemnickas, Kamilė Galkutė, Tadas Gryn, Dainius Jankauskas, Donatas Kalkauskas, Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis, Emilis Pavilionis, Urtė Povilauskaitė, Julius Tamošiūnas, Joris Zaliauskas, Gintautas Žiogas
Spektaklio gimimą įkvėpė garsusis Emilis iš Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“. Jis nesilaikė suaugusiųjų nustatytų taisyklių ir nuolat „prisidirbdavo“. Tačiau kas iš mūsų vaikystėje nekrėtė išdaigų ar nedarė klaidų? Nenuoramų nuotykių ieškotojų rasime kiekviename kieme, gatvėje ar klasėje. Kada nors iš jų išauga miesto merai, ministrai ar net prezidentai. Režisierius Augustas Gornatkevičius ir Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai sukūrė spektaklį apie savo vaikystės nuotykius, apie klaidas, kurios moko mus gyventi ir žadina mūsų kūrybiškumą. Emilių Emilis lekia riedučiais, kviečia patirti nuotykius, džiaugtis, bandyti, atrasti, parkūrinti.
Premjera – 2021 m. gruodžio 18 d.
Dramaturgė – Daiva Čepauskaitė
Režisierius – Augustas Gornatkevičius
Judesio koordinatorė – Gintarė Šmigelskytė
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Simona Davlidovičiūtė
Kompozitorius – Mantvydas Leonas Pranulis
Dramaturgė – Daiva Čepauskaitė
Vaidina: Povilas Jatkevičius, Marius Karolis Gotbergas, Greta Šepliakovaitė, Dovydas Pabarčius, Andrius Alešiūnas
Spektaklis skirtas 8–12 metų vaikams
