ZYGFRYDAS

1934 m. parašytas, bet mažai kam žinomas romanas, nustebina kiekvieną. Tai toli nuo chrestomatinio I. Šeiniaus teksto „Kuprelis“ pažengęs kūrinys. „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ – vienas pirmųjų romanų lietuvių literatūroje, kuriame nagrinėjamos globalios socialinės problemos. O taip pat – vienas iš ankstyviausių lietuviškojo „sci-fi“, arba kitaip mokslinės fantastikos, kūrinių. Ignas Šeinius, pats gyvendamas Švedijoje ir dirbdamas diplomatinį darbą, praėjus vieneriems metams po A. Hitlerio atėjimo į valdžią, numatė nacionalsocialistinės partijos grėsmę.

Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklis „Zygfrydas“ – tai satyra apie rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo operacijos prabunda žydu. Šio kūrinio aštrėjantis aktualumas ypač jaučiamas šiomis dienomis: ir dėl Europoje stiprėjančių nacionalistinių sentimentų, ir dėl panašaus šiuolaikinio žmogaus „gijimo“ nuo rasistinių pažiūrų. Jaunas žmogus seną rasizmą „paveldėja“ ir yra nuolatiniame savęs ir kito atradimo procese. Dėl to ir senąjį Zygfrydą vaidina aktorius, augęs vienoje sąjungoje (akt. Vaidotas Žitkus), o atsijauninusį vaidina jau laisvoje šalyje gimęs, kitoje sąjungoje augęs aktorius, kuris su panašiais klausimais susiduria kasdien (akt. Matas Dirginčius).

Spektaklio režisierius G. Aleksa, žinomas iš savo darbų su trupe „Teatronas“, pastatymų „Keistuolių“ teatre, Kauno kameriniame teatre ir teatro laboratorijoje „Atviras ratas“. Jo darbuose aktoriai dažnai dirba pozicionavimo (angl. positioning) principu – vaidindami ne tik perteikia personažo veiksmus, bet ir savo asmeninę poziciją, santykį su savo kuriamu veikėju.

2018 m. spektaklio „Zygfrydas“ eskizas laimėjo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą. G. Aleksos režisuojamas „Zygfrydas“ – tai bendras Juozo Miltinio dramos teatro ir asociacijos „Teatronas“ darbas.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.