Juozas Miltinis, teatro režisierius ir aktorius, gimė 1907 m. rugsėjo 3 d. Mažeikių apskrityje, Akmenėje. 1913 m. šeima persikėlė gyventi į Ramoniškes. Vaikystės vasaros prabėgo piemenaujant. 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių, 1922–1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1926–1927 m. Kaune, Jėzuitų gimnazijoje. Dvidešimtmetis J. Miltinis grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji aktoriaus bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. pirmą kartą išėjo į sceną: statistas Dž. Verdžio (Giuseppe Verdi) operoje „Aida“. 1931 m. baigė Vaidybos mokyklą ir buvo paskirtas į Šiaulių dramos teatrą, kur dirbo iki 1932 m. Tais pačiais metais išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 1933–1936 m. mokėsi Šarlio Diuleno (Charles Dullin) vaidybos studijoje kartu su Žanu Vilaru (Jean Vilar), Žanu Lui Baro (Jean Louis Barrault), Rožė Blenu (Roger Blin), Žanu Dastė (Jean Dasté), vaidino Pathé Nathan kino studijos sukurtuose filmuose „Jaunystė“ (rež. Marc Allégret), „Po blyškiu Vakarų dangumi“(rež. Marc Allégret), „Caro tarnyboje“ (rež. Pierre Billon), „Helena“ (rež. Jean Benoît – Lévy, Marie Epstein), taip pat Kapucinų bulvaro teatre.
.png)
1937 m. trumpam sugrįžo į Kauną. 1938–1939 bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, kaip teatro kritikas. 1938 m., remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir iki 1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 1940 m., gavus leidimą Panevėžyje organizuoti naują teatrą, J. Miltinis su grupe studijos aktorių atvyksta į Panevėžį. 1940 m. čia buvo įkurtas teatras (dabar Juozo Miltinio dramos teatras). Panevėžio dramos teatre J. Miltinis dirbo meno vadovu, vyriausiuoju režisieriumi, vaidybos studijos vadovu iki 1980 m. rugsėjo (su pertrauka 1954–1959 m., tada buvo pašalintas iš teatro ir dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi). 1953–1968 nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose.
Juozas Miltinis kūrė intelektualų, filosofinį teatrą, režisavo apie 80 spektaklių. Režisieriaus repertuare, šalia kitų pastatymų rikiavosi ir tie spektakliai, kurie ne vieną dešimtmetį garsino Panevėžio teatrą: Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) „Makbetas“, Antono Čechovo (Антон Чехов), „Ivanovas“, Volfgango Borcherto (Wolfgang Borchert) „Lauke už durų“, Sofoklio (Σοφοκλη) „Edipas karalius“, „Augusto Strindbergo (August Strindberg) „Mirties šokis“, H. Ibseno (Henrik Ibsen) „Heda Gabler“, A. Milerio (Arthur Miller) „Komivojažerio mirtis“ ir kiti. Išugdė talentingų aktorių: Donatą Banionį, Bronių Babkauską, Joną Alekną, Gediminą Karką, Kazį Vitkų, Algimantą Masiulį, Stasį Petronaitį, Reginą Zdanavičiūtę, Eugeniją Šulgaitę ir daugelį kitų. 1948 m. J. Miltiniui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas, 1965 m. LTSR liaudies artisto vardas, 1973 m. TSRS liaudies artisto vardas. 1980 m. suteiktas Panevėžio Garbės piliečio vardas. Jau po mirties, 1995 m., režisieriaus nuopelnai Prancūzijos Respublikos vyriausybės įvertinti, suteikiant Meno ir literatūros ordino riterio vardą. J. Miltinis mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos g. Antkapinis paminklas sukurtas Juozo Šlivinsko ir Algimanto Mikėno.
