Teatro istorija

 
1940 m.

Teatro gimimas Panevėžyje 1940 m. siejamas su Juozu Miltiniu – ekscentrišku ir talentingu 33-ejų metų režisieriumi. Tuo metu jis, grįžęs po studijų Prancūzijoje ir viešnagės Anglijoje, vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro vaidybos studijai ir teatrui. 1940 m. lapkričio 21 d. Miltinis buvo paskirtas naujojo teatro aktoriumi, turinčiu teisę režisuoti. Netrukus prie jo prisijungė būrys jaunų, kūryba degančių aktorių. O 1941 m. kovo 15 m. įvyko pirmoji naujojo teatro premjera – Juozo Miltinio „Sidabrinis slėnis“ pagal Nikolajaus Pogodino pjesę. Ankstyvuoju Panevėžio dramos teatro kūrybos laikotarpiu buvo pastatyta nemažai lietuvių dramaturgų ir pasaulinės klasikos kūrinių: Kazio Binkio, Antano Vienuolio, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Moliere‘o, Carlo Goldoni, Beno Jonsono ir kitų autorių pjesių. Spektaklius režisavo pats J. Miltinis, taip pat Vaclovas Blėdis, Jonas Alekna. Pokario metais teatras privalėjo kurti tik „aukšto idėjinio meninio lygio“ spektaklius. J. Miltinis bandė laviruoti sovietinės dramaturgijos vingiuose – statė menkaverčius K. Simonovo, A. Jakobsono, L. Maliugino kūrinius. Statė juos „teisingai“ tam, kad pelnytų teisę moderniai interpretuoti didžiąją literatūrą ir kalbėti apie skausmingas žmogiškosios egzistencijos problemas.

1957-1973 m.

Miltinis Panevėžio dramos teatrui su pertraukomis vadovavo 40 metų ir pavertė Panevėžį tikra teatro Meka. Jis lietuvių teatro istorijoje išskirtinę vietą užima dėl daugelio priežasčių: vakarietiško išsilavinimo, fanatiško atsidavimo savojo teatro idėjai ir dėl to, kad kūrybą visada derino su pedagogine veikla. Miltinio teatras – intelektualus, sudėtingas, bet kartu ir jautrus, atskleidžiantis žmogaus prigimties prieštaringumą. Anot teatrologės Šarūnės Trinkūnaitės, Tokie Miltinio spektakliai kaip Henriko Ibseno „Heda Gabler“ (1957), Antono Čechovo „Ivanovas“ (1960), Williamo Shakespeare'o „Makbetas“ (1961), Wolfgango Borcherto „Lauke, už durų“ (1966), Friedricho Dürrenmatto „Fizikai“ (1967) ir Augusto Strindbergo „Mirties šokis“ (1973) visoje Sovietų Sąjungoje įtvirtino Panevėžio dramos teatro kaip išskirtinio, elitinės literatūros, intelektualios režisūros bei ypatingos aktorystės, teatro reputaciją.

Pasak teatrologės, „teatro šlovės metais suklestėjo visas Panevėžys. 1940 m., sakoma, jis buvo garsus tik savo spirito fabriku, o 7 dešimtmečiu viena po kitos kūrėsi kavinės ir restoranai, statėsi viešbučiai, 1967 m. iškilo naujas modernus teatro pastatas. Galima nedvejojant sakyti: Miltinis kūrė ne tik Panevėžio dramos teatrą, bet ir Panevėžio miestą.“

Lietuvos kultūros istorijoje kultine teatro figūra išlikęs režisierius išaugino ir legendinę Lietuvos aktorių kartą: Donatą Banionį, Joną Alekną, Vaclovą Blėdį, Steponą Kosmauską, Henrietą Hokušaitę, Algirdą Masiulį, Stasį Petronaitį, Romualdą Urvinį, Kazimierą Vitkų, Bronių Babkauską, Aurimą Babkauską, Dalią Melėnaitę, Eugeniją Šulgaitę, Reginą Zdanavičiūtę, Gediminą Karką, Algirdą Paulavičių, Gražiną Urbonavičiūtę, Enriką Kačinską, Danutę Vidugirytę, Eleonorą Matulaitę, Ireną Vasiulytę, Rudolfą Jansoną.

1980 m.

1980 m. pastatęs Alfredo de Musset „Žibintą", Juozas Miltinis atsisveikino su teatru. Mirė 1994 metais. Režisieriaus butas Algirdo gatvėje tapo jo kūrybinio palikimo studijų centru.

Pasitraukus iš teatro jo įkūrėjui, iškilo klausimas: kas gi toliau? Maestro mokiniai nutarė naujų vadovų nekviesti ir savo teatrą vesti jo pramintomis pėdomis. Kolektyvo vadovu paskirtas Donatas Banionis juo dirbo iki 1988 metų. Repertuaras buvo parenkamas toks, kokį galėtų vaidinti būtent Panevėžio dramos teatro išugdyti aktoriai, o režisuoti – Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Donatas Banionis. Netrukus į aktorių trupę įsiliejo Valerijus Jevsejevas, Rimantas Teresas, Rimantas Jovas, Ligita Kondrotaitė, Laura Martinonytė, Laimutis Sėdžius, Vytautas Kupšys, Robertas Zimblys. Pakviesti jauni režisieriai. Legendinio teatro repertuarą paįvairino Vinco Krėvės „Žentas“, Juozo Grušo „Mykolas Glinskis“ (rež. Julius Dautartas), Juozo Glinskio „Grasos namai“ (rež. Algimantas Pociūnas) ir kiti kūriniai.

1988-1996 m.

Savo indėlį į teatro istoriją įnešė režisierius Saulius Varnas, kurį laiką dirbęs ir vadovu (1988–1996). Tuo metu sukūrė aštuonis spektaklius, tarp jų – Franco Kafkos „Procesą“, Augusto Strindbergo „Sapną“. Po kelerių metų pertraukos gimė dar keli pastatymai.

1995 m.

1995 m. Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas.

1996-2010 m.
1996–2010 metais teatrui vadovavo aktorius ir režisierius Rimantas Teresas. Jo formuotas repertuaras rėmėsi daugiausia nacionaline ir pasauline klasika, o ją interpretuojant didžiausias dėmesys skirtas įvairialypiams sceniniams charakteriams, kuriuos kūrė tokios teatro žvaigždės kaip Albinas Kėleris (Auksinio scenos kryžiaus laureatas), Regina Kairytė, Eleonora Koriznaitė, Asta Preidytė (Auksinio scenos kryžiaus laureatė), Petras Kežys, Laimutė Mališauskaitė, Julius Tamošiūnas, Ligita Kondrotaitė, Laimutis Sėdžius, Vytautas Kupšys. Teatro trupę papildė jauni aktoriai Jolita Skukauskaitė, Vita Šiaučiūnaitė, Donatas Kalkauskas, Toma Razmislavičiūtė-Juodė, Gintautas Žiogas, Jonas Čepulis, Marius Cemnickas. Teatre kūrė režisieriai Algimantas Pociūnas, Ramutis Rimeikis, Peteris Stoičevas, Vitalijus Mazūras ir kiti.
Vėliau teatrui vadovavo Romualdas Vikšraitis, Linas Marijus Zaikauskas ir Leonas Blėdis.
2020 m.

Nuo 2020 m. teatro vadovas – Lietuvos teatro ir kino aktorius Antanas Venckus, o meno vadovas – režisierius Aleksandras Špilevojus. Teatro kūrybinėje veikloje darniai sugyvena miltiniškoji teatro vizija, kurią puoselėja vyresnieji trupės aktoriai, ir naujos teatro idėjos, kurias su savimi atsineša jauni režisieriai ir aktoriai. Teatre kuria tokie jauni režisieriai kaip Aleksandras Špilevojus, Kotryna Siaurusaitytė, Artūras Areima, Augustas Gornatkevičius, Uršulė Bartoševičiūtė, Gildas Aleksa ir kiti, o iš vyresnių meistrų spektaklius stato Jonas Vaitkus, Algirdas Latėnas ir Aidas Giniotis. Šiuo metu teatro trupėje – virš 20 skirtingų kartų aktorių.