Naujienos

„Naujas aplankas (4)“ Panevėžyje: pasaulinė premjera ir būsimo spektaklio eskizų konkursas

Paskutinį rudens mėnesį Juozo Miltinio dramos teatre jau tradiciškai žymi šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas“, kuris šiemet vyks lapkričio 3–22 dienomis. Kaip ir kasmet, festivalio programa dinamiška ir nenuspėjama – žiūrovų laukia ne tik naujas žvilgsnis į dramaturgiją, bet ir įvairios veiklos, kurios kasmet vis kitokios. Šiemet festivalio programoje dėmesys bus skiriamas nepriklausomiems teatrams, kurių darbus retai išvystame Panevėžyje, ir jaunųjų režisierių tobulėjimui.
JMDT meno vadovas ir vienas iš pagrindinių festivalio organizatorių Paulius Pinigis sako: „Šių metų festivalį vienija dalijimosi idėja – norime atverti žiūrovams nematomas teatro erdves, suteikti jauniesiems kūrėjams erdvę kūrybai ir galimybę eksperimentuoti, o nepriklausomiems teatrams – sceną savo darbams pristatyti. Mums svarbu, kad Juozo Miltinio dramos teatras būtų atviras ne tik jau pripažintiems kūrėjams, bet ir tiems, kurie dar tik pradeda savo profesinį kelią, taip pat nepriklausomiems teatrams, kuriems galimybė pristatyti savo darbus valstybinių teatrų scenose ne visada lengvai pasiekiama.“

Pasaulinė danų šokio genijaus premjera

Šiemet festivalio pradžia kaip niekad ypatinga. Festivalį atidarys šokio teatro „Granhøj Dans“ pasaulinė premjera „Kviumo figūros jaudina mane – bet kaip juda JOS PAČIOS?“. Festivalio organizatoriai ypač džiaugiasi, kad vieno žymiausių Danijos choreografų Palle Granhøj naujausias spektaklis pirmą kartą scenos šviesą išvys būtent Juozo Miltinio dramos teatre. Vėliau spektaklis bus parodytas ir Vilniuje. Lietuvos publikai jau pažįstami šio šokio teatro darbai „Bolero – extended“ (sukurtas kartu su Šeiko šokio teatru ir Klaipėdos violončelių kvartetu) ir „This is not Romeo and Juliet“.

Jau keletą metų choreografą lydėjo mintis sukurti spektaklį, paremtą garsaus danų dailininko Michaelo Kviumo kūrinių ir juose gyvenančių figūrų pasauliu. Keistos, trikdančios, kartais groteskiškos Kviumo figūros visada jį traukė ir žadino vaizduotę. Stovėdamas priešais jas parodose, po pirmosios susižavėjimo akimirkos Palle Granhøj vis grįždavo prie tų pačių klausimų: kas nutiks kitą sekundę? Kaip ši figūra pajudėtų?

Vienas žymiausių danų choreografų Palle Granhøj savo šokio teatrą „Granhøj Dans“ įkūrė 1989 metais. Per daugiau nei tris kūrybinės veiklos dešimtmečius trupė buvo kviečiama pristatyti savo spektaklius 50-yje pasaulio šalių, o jos kūrybinį braižą formuoja nuolatinis judesio, teatro, muzikos ir vizualiojo meno dialogas.

Šis spektaklis – tai didinga dailės ir šokio jungties patirtis. Scenoje matysime tarptautinės komandos šokėjus ir Michaelo Kviumo kūrybą, girdėsime gyvai atliekamą smuiko ir violončelės muziką – žymaus danų kompozitoriaus Carlo Nielseno kūrinius bei originalias atlikėjų kompozicijas. Kartu tai – unikalios formos pažintis su dailininko Michaelo Kviumo darbais.

Lietuviškų darbų programa

Po tarptautinės premjeros žiūrovų lauks kruopščiai atrinkta lietuviškų darbų programa, kurioje dramaturgijos sąvoka ypač įvairialypė. Šių metų festivalis, subūręs labai skirtingus darbus, kvies pamąstyti, kaip dramaturgija gali atsiskleisti per muziką, šokį ir potyrį, kalbėti apie pažeidžiamas visuomenės grupes, psichologinę sveikatą ar netgi pasitelkiant komediją pasakoti apie rimtus išgyvenimus, kurių patiriame kiekvienas.

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje „Danse Macabre“ žiūrovai bus kviečiami susipažinti su dramaturgijos kūrimu, paremtu visos spektaklio komandos įsitraukimu ir bendradarbiavimu. Šis procesas scenoje atsiskleis kaip muzikinis patyriminis kūrinys. Spektaklį įkvėpė Lotynų Amerikos literatūros magiškasis realizmas ir muzikos ritmai. Žiūrovų lauks pomirtinio restorano atidarymo vakarėlis, kuriame persipina penkių personažų istorijos. Spektaklyje atsiskleis neišsipildžiusių norų, troškimų ir svajonių tema, o į mirtį bus žvelgiama su humoru, absurdu ir ironija, keliant klausimą: ką reiškia gyventi čia ir dabar?

Festivalis taps ir pirmąja proga neseniai prie trupės prisijungusiam aktoriui Šarūnui Banevičiui pasirodyti Juozo Miltinio dramos teatro scenoje ir prisistatyti Panevėžio žiūrovams. Festivalio metu jis pristatys vieną įdomiausių savo karjeros darbų, kuriame atsiskleidžia ne tik kaip aktorius, bet ir kaip režisierius bei dramaturgas, – muzikalią tragikomediją, monospektaklį „Dar vienas Džokeris“.

Monospektaklis pasakoja apie vyriškį, penkiolika metų dirbusį klounu populiariame vaikams skirtame televizijos šou. Jam pranešama, kad laida baigiama rodyti, o sutartis su juo nebebus pratęsiama. Po penkiolikos šlovės ir nuolatinio eterio metų jis turi nusivalyti personažo grimą ir pradėti naują gyvenimo etapą. Džokeris užkuria tragikomišką vakarėlį, kuriame apnuogina pagrindinio personažo ir jūsų slapčiausias, juodžiausias fantazijas, slepiamas ydas, jausmus, nuoskaudas, išgyvenimus, baimes ir gėdą.

Empatiškai pažvelgti į autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių gyvenimą ir kasdienybę, papasakotą jų pačių žodžiais, pakvies teatras „Atviras ratas“, pristatydamas spektaklį „Spektras“. Jis kviečia įsižiūrėti į mūsų visų skirtingumą – gebėjimą matyti, girdėti ir jausti pasaulį kitaip.

Teatro laboratorijos „Atviras ratas“ principais sukurtas spektaklis, paremtas tikromis žmonių istorijomis bei repeticijose gimusiomis aktorių improvizacijomis ir pasitelkiantis istorijų pasakojimo elementus, kviečia sustoti ir pamatyti istorijas, kurių dažnai nepastebime. Įsiklausyti į balsus, kurių kasdienybėje negirdime. Kūrybinė komanda, tyrinėdama neuroįvairių žmonių unikalius pasaulius, kviečia pamatyti neurotipinius žmones iš kitos perspektyvos – plėsti savo Kaip ir kasmet, festivalyje „Naujas aplankas“ bus parodytas ir vienas iš Juozo Miltinio dramos teatro darbų. Šiemet festivaliui pasirinktas režisieriaus Pauliaus Pinigio spektaklis „Pereigos ritualai“.

Pagal šiuolaikinės estų dramaturgės Piret Jaaks pjesę sukurtas spektaklis pasakoja apie jauną porą, kuri, išgyvendama kūdikio netektį, nusprendžia persikelti iš didmiesčio į Staunshedo miestelį. Pora tikisi, kad toks „pabėgimas“ padės ne tik greičiau paleisti praeitį, bet ir suteiks naujų jėgų atkurti griūvančius santykius. Tačiau Staunshedas nėra įprastas miestelis. Čia gyvenantys žmonės – taip pat. Viskas čia turi savo tvarką, o kiekvienas veiksmas – savo atoveiksmį. Čia galioja gamtos įstatymai ir niekas nevyksta atsitiktinai. Festivalio proga bilietai į spektaklį „Pereigos ritualai“ bus siūlomi pigiau!

Paskutinis festivalio spektaklis – jaunosios kartos režisierės Ievos Tamoševičiūtės debiutas profesionalioje scenoje „Tyliai tyliai“ (dramaturgas – Orestas Razumas). Mergina vardu Milda po bandymo nusižudyti pasirenka tylą kaip būdą gyventi toliau. Tačiau tyla ne tik saugo, bet ir tampa nebyliu pagalbos šauksmu.

Spektaklio metu žiūrovai patenka į merginos kambarį – prisiminimų erdvę, kurioje realybė susipina su nostalgiškais 2000-ųjų metų vaikystės atgarsiais. Tarp merginos ir kartu su ja gyvenančio vaikino mezgasi trapus ryšys, balansuojantis tarp artumo ir visiško nesusikalbėjimo: jis nori padėti, bet nežino kaip, o ji – būti suprasta, bet bijo atsiverti. Tai kamerinis spektaklis apie artumo troškimą, apie artumą, kuris neįmanomas be atvirumo. Apie tai, kaip sunku, bet svarbu kalbėtis.

Naujiena: eskizų konkursas, nulemsiantis kito sezono premjerą

Šių metų festivalis ne tik pristatys Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbus, bet ir taps erdve jauniesiems režisieriams augti. Festivalio naujovė – eskizų konkursas, vyksiantis lapkričio 21–22 dienomis. Konkursui atrinkti penki šiuo metu režisūrą studijuojantys kūrėjai varžysis dėl galimybės ateinantį Juozo Miltinio dramos teatro sezoną sukurti spektaklį, kuris papildys teatro repertuarą. Eskizų peržiūros – nemokamos!

„Festivalio eskizus stebės Juozo Miltinio dramos teatro meno taryba. Bendru sutarimu išrinkto eskizo režisieriui pasiūlysime galimybę pagal tą pačią dramaturginę medžiagą pastatyti spektaklį ateinantį teatro sezoną. Taip norime ne tik suteikti jauniesiems kūrėjams erdvę išbandyti savo idėjas, bet ir sudaryti sąlygas jų tolesniam profesiniam augimui bei bendradarbiavimui su mūsų teatru. Eskizus publika išvys netradicinėse teatro erdvėse, įprastai neprieinamose žiūrovams. Norime suteikti režisieriams laisvę eksperimentuoti ir ieškoti, kaip pasirinkta medžiaga gali atsiskleisti skirtingose erdvėse, paverčiant jas ne tik pasirodymo vieta, bet ir kūrinio dalimi“, – atskleidžia Paulius Pinigis