NEUŽGIMĘ HEROJAI

Voicekas yra kareivis, kuris grįžta iš karo suskilusia sąmone. Jį supa žmonės, kuriems nieko nereikia ir niekam nereikia jų – kiekvienas apsėstas savimi. Šiame pasaulyje, bet kuris jų galėtų būti pagrindiniu herojumi ir kiekvienam jų lemta susitikti su savo šešėliu – dalimi savęs, kurią bijai išvysti. Toks yra didvyrio kelias: pašaukimas, kelionė, iššūkiai, nusileidimas į požeminį mirusiųjų pasaulį susitikti su pačiu Hadu. Tik ten gali stoti prieš savo šešėlį – priimti jį ir likti žmogumi arba pabėgti nuo jo ir išnykti, būti prarytam tamsos. Tai apokaliptinis karnavalas, kuriame gyvename. Šis pastatymas scenoje drąsiai maišys įvairius žanrus – nuo komedijos iki grotesko ar dramos. Tai žmogaus prigimties, su visais, tiek tamsiais, tiek šviesiais aspektais tyrimas. Tai istorija apie viltį, kuri gimė tamsiausioje vietoje.

Georgo Büchnerio „Voicekas“ yra viena svarbiausių ir dažniausiai statomų vokiečių pjesių. Autoriaus rašymo stilius yra šiurkštus, nuoširdus ir neapdirbtas – kaip ir gyvenimas, kuris jį supo. Tai vienas pirmųjų autorių, kuris, matydamas, kaip skirtingi žmonės negeba išgirsti vienas kito, pateikė neromantizuotą ir nepagražintą žmogaus portretą. Nors dėl to, kad nebuvo užbaigta, ši pjesė sulaukė daug įvairių interpretacijų, režisierius Mykola Mishynas su kūrybine komanda siekia kuo tikslesnio dramaturgo vizijos perteikimo – atlikę tyrimą, kūrėjai dirbo su visais keturiais autoriaus rankraščiais, siekdami sukurti naują pjesę, išlaikančią originalią teksto intenciją ir dvasią.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.