IDOMENĖJAS

Roland Schimmelpfennig

IDOMENĖJAS

Vienos dalies spektaklis

Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas

Režisierius – Agnius Jankevičius

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė

Šviesų dailininkas – Renaldas Bartulis

Videomenininkas – Paulius Jakubėnas

Režisieriaus padėjėja – Sandra Juzėnienė

Vaidina: Giedrius Arlauskas, Kamilė Galkutė, Dainius Jankauskas, Emilis Pavilionis, Toma Razmislavičiūtė, Rimantas Teresas

Spektaklio trukmė – 1 val. 50 min.

Premjera – 2021 m. spalio 14 d.

Didžioji salė

Spektaklio metu naudojami ryškūs blyksinčios šviesos efektai

Kretos karalius Idomenėjas, vykdydamas dievams duotą pažadą, nužudė savo sūnų. Arba ne. Galbūt jis leido sūnui gyventi, bet už tai sau ir savo šaliai užtraukė dievų rūstybę. O galbūt žmogus, kurį jis laiko savo sūnumi, yra apsimetėlis. Galbūt tikrasis jo sūnus pavirto kalbančia ir pavidalus gebančia keisti vandenų būtybe. O galbūt tiesa yra ir pirma, ir antra, ir trečia. Pjesėje, kurioje susipina skirtingos mito versijos ir Antikos herojai primena šiuolaikinius politikos lyderius, Rolandas Schimmelpfennigas su subtiliu humoru atskleidžia, kaip karą tarp tautų pakeičia karas tarp racionalumo ir prietarų.

Ne vieną apdovanojimą pelnęs vokiečių dramaturgas Rolandas Schimmelpfennigas (g. 1967) yra vienas savičiausių balsų šiuolaikinėje Europos dramaturgijoje. Jis taip pat yra dirbęs žurnalistu, parašęs libretų ir kūrinių radijui, pastatęs spektaklių. Jo pjesės, tarp kurių – lietuvių publikai žinomos „Arabiška naktis“, „Už geresnį pasaulį“ ir „Moteris iš praeities“ – statomos visame pasaulyje.

Visos Schimmelpfennigo pjesės yra visiškai netikėtos temų ir formos prasme. Kūrinių forma iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paini, bet iš tiesų yra labai tiksli ir kompaktiška. Ją galima pavadinti savotiška „dialogų choreografija“, ir ji realią situaciją akimirksniu perkelia į sapno arba vaizduotės erdvę. Taip pat jo personažai kalba ypatinga, greičiau vaizduotės, o ne tikrovės kalba. Vokiečių autoriaus kūryboje archajiški elementai ir magija susilieja su modernaus miesto gyvenimo kasdienybe. Dar vienas išskirtinis jo bruožas – tai gebėjimas sukurti personažams efektingą, skaitytojų ar žiūrovų kone fiziškai juntamą aplinką.

2008 m. parašyta pjesė „Idomenėjas“ remiasi Antikos mitologija, tačiau nesunku suprasti, kad kalbama apie šių dienų rietenose ir nesusikalbėjime paskendusį pasaulį. Kaip sako režisierius Agnius Jankevičius, pjesė atskleidžia šiuolaikinio žmogaus pažeidžiamumą bei ribotumą ir parodo fiasko, kuriuo baigiasi žūtbūtinės pastangos viską kontroliuoti – ir asmeniniame, ir valstybiniame lygmenyje. Kita režisieriui svarbi tema – tai gluminantis informacinis chaosas ir melagienų antplūdis. Tampa nebeaišku, vardan ko ir už ką kovojama. „Idomenėjas“ parodo šiuolaikinėje visuomenėje veikiantį mitų kūrimo mechanizmą, kuriam tiesa visai nerūpi.


Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.