LINEINO GROŽIO KARALIENĖ

– Yra daugybė kitų ne mažiau pavojingų dalykų, kurie gali taip pat lengvai pribaigti. O gal net lengviau.

– Kokie gi?

– Na kad ir šitas mūsų susmirdęs miestelis.

Atokiame Airijos miestelyje, Konemaros kalnuose gyvena dvi moterys – liesa ir neišvaizdi senmergė Morinė ir jos pasiligojusi, senyva motina Megė. Morinės diena pripildyta neapykantos motinai, ji nepakenčia Megės hipochodrijos, manipuliatyvumo, to, kad moteris negeba išsivirti nei sriubos nei košės, ar kad kiekvieną rytą savo naktipuodį tuština į virtuvės kriauklę.

Vieną dieną moteris į dėdės išlydėjimo vakarėlį pakviečia kaimynai, broliai Patas ir Rėjus. Morinė nusprendžia dalyvauti ir naktį praleidžia su namo parsivestu Patu. Jis tampa pirmuoju Morinės vaikinu, o kartu bilietu palikti manipuliatyvią motiną ir mažą miestelį. Tačiau Megės manipuliatyvumas ir sudėtinga Morinės praeitis, komplikuoja moters laimės paieškas. Ar Morinei pavyks išsilaisvinti iš mažo miestelio ir monotoniško gyvenimo gniaužtų? O gal realybė ne visai tokia, kokia atrodo?

Pasak režisierės Ievos Stundžytės: „Mano asmeninė pažintis su dramaturgo kūryba įvyko dar studijų LMTA metais, kai Jaunimo teatre išvydau Jono Vaitkaus režisuotą „Pagalvinį“ ir Klaipėdos dramos teatro gastrolių Vilniuje metu „Lineino grožio karalienę“, režisuotą Gyčio Padegimo.

Įsiminė ne patys spektaklių pastatymai, o visų pirma Martino McDonagh‘o dramaturgija ir su ja susiję įspūdžiai – aštrios iki nejaukumo temos, žaismingi ir tarsi „lengva ranka“ išrašyti kontraversiški dialogai, paradoksalios, tačiau kažkuo labai atpažįstamos situacijos bei juodas iki absurdo humoras.

Taip pat man labai svarbios yra moterys – tiek kaip aktorės, tiek kaip veikėjos, tiek ir plačiąja prasme. Sąmoningai ieškau medžiagos spektakliams, kuri būtų moterims, ir nors nebūtinai apie moteris, tačiau su moterimis. Apibūdinimai „graži“ ar „stipri“, skirti moters asmeniui, mano galva, yra be galo nevienareikšmiai: grožis tai buvimas savimi, buvimas laisva nuo kitų nuomonės, tai jausena, kad esi sau reikalinga, rūpima, mylima savęs pačios, o stiprybė tai savo nuovargio, pykčio, nuoskaudų pripažinimas, savo viso emocinio spektro legalizavimas, stereotipų demaskavimas. Kurdama spektaklį visa tai bandau išgryninti ir, atsispirdama nuo pjesės, realizuoti.“

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.