PATS BAISIAUSIAS SPEKTAKLIS

„Pats baisiausias spektaklis“ tai linksmas vaidinimas pagal vaikų literatūros klasikos kūrinį su įdomia atsiradimo istorija. Vokietis, vaikų gydytojas, psichiatras Heinrichas Hoffmannas (1809–1894) prieš Kalėdas išėjo į miestą pirkti savo sūnui dovanos – knygos. O neradęs nieko kito, išskyrus nuobodžiai pamokančias istorijas, pasipiktino ir nusipirko bloknotą, kuriame pats ėmė rašyti ir piešti. Po metų bloknotas virto knyga pavadinimu „Linksmos istorijos ir paveikslėliai“. Šiandien, prabėgus beveik dviem amžiams po pirmojo leidimo, knyga yra išversta į daugelį kalbų ir gausiai leidžiama visame pasaulyje (lietuviškojo vertimo autorius – mūsų poezijos ir dramaturgijos klasikas Kazys Binkis).

Spektaklį pagal šį klasikinį kūrinį kūrė jauna serbų menininkų komanda: režisierius, inscenizacijos autorius Luka Kurjački ir scenografijos bei kostiumų dailininkė Sandra Nikač. 2017 m. rugpjūtį J. Miltinio teatre vykusiame „Jaunojo režisieriaus eksperimento“ konkurse šio spektaklio eskizas teatro profesionalų komisijos bei publikos buvo pripažintas geriausiu darbu.

Spektaklyje režisierius, ieškodamas dinamiško ryšio su jaunaisiais žiūrovais, subtiliai derina Hoffmanno eiliuotose pasakose užkoduotą, o ir Binkio vertime puikiai išlaikytą, komizmą, muzikalumą, teatrališkumą bei žodžių žaismę ir siaubo estetiką, perkelia XIX amžiaus vidurio istorijas į šias didelių parduotuvių, greitų mašinų ir išmaniųjų technologijų dienas, kuomet ribos tarp to, kas yra gerai, o kas yra blogai, kas teisinga, o kas – ne, tampa beveik nebeapčiuopiamos. Ypač mažam, beribį pasaulį pažinti tik pradedančiam vaikui.

Spektaklio eskizo parodymo metu įvykusi pirmoji akistata su mažaisiais žiūrovais parodė, kad tokia meninė prieiga prie klasikinės medžiagos gali būti itin paveiki, siekiant nemoralizuojant, įkyriai nebrukant tam tikrų moralinių bei vertybinių tiesų, ištransliuoti spektaklio pagrindinę mintį, jog vaikams socialines normas pažinti ir jų mokytis yra būtina. Kad ir kokios jos kartais atrodytų nepatrauklios ir pasenusios.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.